maskataila

maskatáila scom. (1) 1. Jnšk kas pakabintas maskatuoja. 2. nenuorama, nepasėda: Tas mano vaikas toks maskatáila! Tj. Kaip koks maskatáila visur landžioji Pl. Kur ta maskataila tik nebuvo! Nj. Maskatáila negalia nusėdėti numūse, vis ieško vaikių Akm. 3. kas netvarkingai, negražiai apsirėdęs: Kokia ten dabar maskatáila atidrožia? Škn.